Orlof og frķdagar

Orlofsréttur

Samkvęmt orlofslögum nr. 30/1987 er orlofsréttur tvķskiptur. Annars vegar eiga starfsmenn rétt į frķi (orlofi) og hins vegar launum ķ frķinu. Starfsmenn eiga rétt į orlofi eftir žvķ sem kvešiš er į um ķ lögum, kjarasamningum og/eša rįšningarsamningum. Įkvęši orlofslaga nr. 30/1987 kveša į um lįgmarksorlof og ekki er heimilt aš aš semja um minni rétt til handa starfsmönnum en orlofslögin kveša į um.

Lengd orlofs

Um orlof er fjallaš ķ lögum um orlof nr. 30/1987, ķ 11. gr. laga nr. 70/1996 um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins og ķ kjarasamningum. Ķ lögum um orlof er kvešiš į um lįgmarksorlof og er ekki heimilt aš semja um minni rétt.

Hafa žarf ķ huga muninn annars vegar į rétti starfsmanns į frķi (orlofi) og hins vegar rétti  hans til launa ķ frķinu (orlofslauna og/eša orlofsfjįr). 

Dęmi:  Starfsmašur sem ręšur sig til nżrra starfa hjį atvinnurekanda į alltaf rétt į  orlofi samkvęmt orlofslögum ķ 24 daga. Žaš er hins vegar hįš įvinnslu fjölda  orlofsdaga hvaš hann fęr ķ orlofslaun, ž.e. u.ž.b. 2 dagar fyrir hvern unninn mįnuš. Hafi  starfsmašur einungis unniš ķ 6 mįnuši į hann rétt į launum a.m.k ķ 12 daga ķ  orlofinu en hann getur hins vegar veriš samtals 24 daga ķ orlofi žar af 12 daga  launalaust.

Lįgmarksorlof er tveir vinnudagar fyrir hvern unninn mįnuš ķ fullu starfi. Ķ kjarasamningum hefur veriš samiš um lengri orlofsrétt į grundvelli lķfaldurs og/eša starfsaldurs.

Įunniš orlof/orlofsréttur opinberra starfsmanna (rķkisstarfsmenn og starfsmenn sveitarfélaga) m.v. fullt starf:

Aldur

Vinnuskyldustundir į įri

  Orlofsdagar į įri

<30 įra

           192

          24

30 įra

           216 

          27

38 įra

           240

          30

 

 Įunniš orlof/orlofsréttur į almennum markaši m.v.  fullt starf:

 Starfsaldur

 Vinnuskyldustundir į įri

    Orlofsdagar į įri

lįgmarksorlof

         192

           24

5 įr ķ starfsgrein

         200

           25

5 įr hjį sama atvinnurekanda

         216

           27

10 įr hjį sama atvinnurekanda

         240

           30

 

Starfsmašur sem hefur įunniš sér  30 daga orlofsrétt hjį fyrri vinnuveitanda fęr aš hann aš nżju eftir žrjś įr hjį nżjum atvinnurekanda, enda hafi rétturinn veriš stašreyndur. 

Orlofsįr og sumarorlofstķmabil

Orlofsįriš er frį 1. maķ til 30. aprķl (įvinnslutķmabil orlofs).  Į žessu tķmabili įvinnur starfsmašurinn sér rétt til orlofs og orlofslauna į nęsta orlofsįri. Sumarorlofstķmabil er frį 1. maķ til 15. september, nema hjį starfsmönnum sveitarfélaga žar sem tķmabiliš er frį 15. maķ til 30. september.

Opinberir starfsmenn eiga rétt į aš fį a.m.k. 20 virka daga (160 vinnustundir) af orlofi sķnu į sumarorlofstķmabili og allt aš fullu orlofi į sama tķma, verši žvķ viš komiš vegna starfa stofnunar. Samhljóša įkvęši er aš finna ķ kjarasamningi ašildarfélaga BHM og SA.

Ef starfsmašur rķkis eša Reykjavķkurborgar tekur hluta orlofs eftir aš sumarorlofstķmabili lżkur lengist orlofsrétturinn um fjóršung. Į almennum vinnumarkaši gildir sama regla en frestun orlofs skal žį vera aš beišni vinnuveitanda (yfirmanns). Žetta į einnig viš ķ öšrum sveitafélögum en Reykjavķk. Lenging orlofs hjį öršum sveitafélögun en Reykjavķk er hins vegar 33%, ef žaš er tekiš eftir aš sumarorlofstķmabilinu lżkur.

Įkvöršun um orlof

Yfirmašur įkvešur ķ samrįši viš starfsmann hvenęr orlof skuli veitt.  Honum er skylt aš verša viš óskum starfsmanna um hvenęr orlof skuli veitt og skal žaš veitt į sumarorlofstķma, sé žess óskaš af hįlfu starfsmanns og žvķ veršur viš komiš vegna starfa stofnunar/vinnustašar. 

Veikindi ķ orlofi

Veikist starfsmašur ķ orlofi, telst sį tķmi sem veikindum nemur, ekki til orlofs enda sanni starfsmašur meš lęknisvottorši aš hann geti ekki notiš orlofsins.

Frestun į töku orlofs

Heimilt er aš fresta töku orlofs um allt aš einu įri meš samžykki yfirmanns.  Ef starfsmašur įkvešur, meš samžykki yfirmanns, aš fresta töku orlofs žį leggst saman orlof žess įrs og hins nęsta til orlofstöku sķšara įriš.

Ef starfsmašur tekur ekki orlof eša hluta af orlofi samkvęmt beišni yfirmanns žį geymist orlofiš til nęsta įrs ella ber aš greiša starfsmanni yfirvinnukaup fyrir žann tķma.  Ef starfsmašur vinnur ķ staš žess aš taka orlof skal hann fį stašfestingu žess efnis frį yfirmanni. 

Orlof į uppsagnarfresti

Atvinnurekandi getur ekki įkvešiš einhliša orlofstöku į uppsagnarfresti.  M.ö.o. žarf aš afla samžykkis starfsmanns ef ętlunin er aš fella orlofstöku hans inn ķ uppsagnarfrestinn.   Samžykki starfsmašur ekki slķka tilhögun į hann rétt į aš fį orlofiš gert upp viš starfslok. Geri starfsmašur kröfu um orlofstöku į uppsagnarfresti og vinnuveitandi fellst į žį kröfu žannig aš ekki komi til lengingar uppsagnarfrests er ęskilegt aš ganga frį slķku meš skriflegum hętti.

Įvinnsla orlofs ķ fęšingarorlofi

Samkvęmt lögum um fęšingar- og foreldraorlof nr. 95/2000 skal fęšingarorlof reiknast til starfstķma viš mat į starfstengdum réttindum, svo sem rétti til orlofstöku og lengingar orlofs samkvęmt kjarasamningum, starfsaldurshękkana, veikindaréttar og uppsagnarfrests.  Fęšingarorlof skeršir ekki rétt til orlofslauna hjį opinberum starfsmönnum. Į almennum markaši öšlast foreldrar ķ fęšingarorlofi rétt til frķtöku en eiga ekki rétt į orlofslaunum (vegna žeirra daga sem įvinnast ķ fęšingarorlofi).

Įvinnsla orlofs ķ launalausu leyfi og ólaunušu veikindaleyfi

Hafi starfsmašur į orlofsįrinu veriš ķ launalausu leyfi frį störfum eša ólaunušu veikindaleyfi skeršist įvinnsla til orlofstöku og orlofslauna.

Svęši